Kas sukelia divertikuliozę?
Divertikuliozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau didelę įtaką turi mitybos įpročiai. Pagrindinis rizikos veiksnys – mažas skaidulų kiekis maiste. Kai žarnynas gauna per mažai skaidulų, išmatos tampa kietesnės, o tai didina spaudimą storajai žarnai. Dėl to žarnos sienelės gali išsipūsti ir susiformuoti mažos kišenėlės – divertikulai.
Kiti veiksniai, didinantys riziką: amžius (dažniausiai liga pasireiškia po 40 metų), sėdimas gyvenimo būdas, nutukimas, rūkymas ir tam tikrų vaistų vartojimas (ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo). Genetinis polinkis taip pat gali turėti reikšmės, tačiau mityba išlieka pagrindiniu prevencijos įrankiu.
Kodėl mityba tokia svarbi?
Žarnyno sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, ką valgome. Skaidulos veikia kaip natūralus žarnyno valiklis – jos didina išmatų tūrį, minkština jas ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Sergant divertikulioze, svarbu palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir išvengti situacijų, kai žarnyne susikaupia per didelis spaudimas.
Be to, kai kurie produktai gali sukelti dirginimą, padidinti dujų susidarymą ar net išprovokuoti uždegimą, todėl būtina žinoti, ko reikėtų vengti, kad liga neprogresuotų.
Ką valgyti sergant divertikulioze?
Mitybos pagrindas turėtų būti daug skaidulų turintys produktai. Rekomenduojama suvartoti apie 25–35 gramus skaidulų per dieną, palaipsniui didinant jų kiekį, kad žarnynas spėtų prisitaikyti. Svarbu taip pat gerti daug vandens – apie 1,5–2 litrus per dieną, nes be skysčių skaidulos gali turėti priešingą poveikį.
Geriausi produktai divertikuliozei
- Viso grūdo produktai – avižos, rudieji ryžiai, pilno grūdo duona ir makaronai padeda palaikyti žarnyno judrumą.
- Daržovės – brokoliai, špinatai, cukinijos, morkos, moliūgai, burokėliai. Juos geriausia vartoti virtus ar troškintus.
- Vaisiai – obuoliai, kriaušės, apelsinai, slyvos, uogos (geriausia be sėklų). Jie aprūpina organizmą ne tik skaidulomis, bet ir antioksidantais.
- Ankštiniai augalai – lęšiai, pupelės, avinžirniai (jei nesukelia pilvo pūtimo). Juos galima įtraukti palaipsniui, stebint organizmo reakciją.
- Riešutai ir sėklos – ilgą laiką manyta, kad jų reikia vengti, tačiau naujausi tyrimai rodo, jog daugeliu atvejų jie nekenkia, jei vartojami saikingai ir gerai sukramtomi.
- Fermentuoti produktai – kefyras, natūralus jogurtas, raugintos daržovės padeda atkurti žarnyno mikroflorą.
Kokius produktus reikėtų riboti ar vengti?
Yra tam tikrų maisto produktų, kurie gali dirginti žarnyną arba skatinti uždegiminius procesus. Juos reikėtų vartoti labai saikingai arba visai pašalinti iš kasdienės mitybos.
Produktai, kurių reikėtų vengti:
- Perdirbtas maistas – pusgaminiai, riebūs mėsos gaminiai, dešros, greitasis maistas.
- Rafinuoti grūdai – balti ryžiai, balta duona, makaronai be sėlenų.
- Saldumynai – cukrus, konditeriniai gaminiai, saldinti gėrimai trikdo mikrofloros balansą.
- Raudona mėsa – dažnas jos vartojimas siejamas su didesne divertikulito rizika.
- Alkoholis ir kava – gali sukelti dehidrataciją ir žarnyno dirginimą.
- Aštrūs prieskoniai – kartais skatina žarnyno jautrumą, ypač esant paūmėjimui.
Mityba paūmėjimo metu
Kai divertikuliozė pereina į uždegiminę formą – divertikulitą – mityba turi būti ypač atsargi. Tokiu metu rekomenduojama laikytis lengvai virškinamos dietos, kad žarnynas galėtų pailsėti. Gydytojas gali patarti keletą dienų laikytis skystos dietos (sultinys, vanduo, arbatos), vėliau palaipsniui grąžinant lengvai virškinamus produktus – virtas daržoves, ryžius, bananus, avižinę košę.
Po to, kai simptomai nurimsta, svarbu po truputį grįžti prie įprastos skaidulų gausios mitybos. Staigus pokytis nuo mažai skaidulų turinčio maisto prie gausaus jų kiekio gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą, todėl viską reikia daryti palaipsniui.
Kiek vandens reikėtų gerti?
Vanduo yra būtinas, norint, kad skaidulos veiktų tinkamai. Jei organizmas negauna pakankamai skysčių, išmatos tampa kietos ir sunkiai pašalinamos. Sergant divertikulioze rekomenduojama gerti bent 6–8 stiklines vandens per dieną. Taip pat galima vartoti žolelių arbatas, tačiau reikėtų vengti gėrimų, kurie dehidratuoja – pavyzdžiui, kavos ar alkoholio.
Fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdas
Be mitybos, labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas – vaikščiojimas, plaukimas, lengva mankšta – padeda palaikyti žarnyno judrumą ir sumažina spaudimą žarnų sienelėms. Stresas taip pat turi įtakos virškinimo sistemai, todėl verta praktikuoti atsipalaidavimo būdus – jogą, kvėpavimo pratimus ar meditaciją. Miegas, reguliarus dienos režimas ir sąmoningas valgymas padeda palaikyti žarnyno pusiausvyrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima valgyti riešutus sergant divertikulioze?
Anksčiau buvo rekomenduojama jų vengti, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad riešutai ir sėklos paprastai nesukelia problemų, jei vartojami saikingai ir gerai sukramtomi.
Ar reikėtų vengti vaisių su sėklomis?
Tik jei pastebite, kad jie sukelia diskomfortą. Daugumai žmonių vaisiai su mažomis sėklomis, pavyzdžiui, braškės ar avietės, nesukelia problemų.
Ar mityba gali išgydyti divertikuliozę?
Mityba neišgydo pačių divertikulų, tačiau gali užkirsti kelią komplikacijoms, sumažinti simptomus ir uždegimo riziką.
Ar skaidulų papildai naudingi?
Taip, jei sunku gauti pakankamai skaidulų su maistu. Tačiau pradėti vartoti juos reikėtų po konsultacijos su gydytoju.
Ar alkoholis blogina būklę?
Taip, alkoholis gali dirginti žarnyną, sukelti dehidrataciją ir padidinti uždegimo riziką, todėl geriausia jo vengti.
Maži žingsniai į didelį pagerėjimą
Sergant divertikulioze, mityba tampa vienu iš pagrindinių sveikatos ramsčių. Tinkamai parinkti produktai padeda žarnynui veikti sklandžiai, o gyvenimo būdo pokyčiai sumažina uždegimo riziką. Net ir maži pokyčiai – daugiau vandens, daugiau daržovių, mažiau perdirbto maisto – gali turėti didelį poveikį savijautai. Rūpindamiesi savo virškinimu kasdien, galime išvengti komplikacijų ir gyventi pilnavertį gyvenimą net su šia diagnoze.
