Padidėjęs cholesterolis yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria Lietuvos gyventojai, o širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi šalyje. Ieškodami natūralių būdų suvaldyti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, daugelis pacientų atsigręžia į maisto papildus, o vienas populiariausių pasirinkimų pastaraisiais metais tapo raudonieji fermentuoti ryžiai. Dažnai jie pristatomi kaip saugi, augalinė alternatyva receptiniams vaistams – statinams. Nors tyrimai rodo, kad šie papildai iš tiesų yra veiksmingi, gydytojai vis garsiau kalba apie tai, kad sąvoka „natūralus“ ne visada reiškia „saugus“. Raudonieji ryžiai, vartojami netinkamai arba derinami su tam tikrais vaistais, gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, kurie mažai kuo skiriasi nuo cheminių vaistų sukeliamų komplikacijų.
Kas yra raudonieji ryžiai ir kaip jie mažina cholesterolį?
Raudonieji mielių ryžiai (angl. Red Yeast Rice) nėra tiesiog paprasti ryžiai, kuriuos dedame į lėkštę. Tai yra produktas, gaunamas fermentuojant baltuosius ryžius su specifine pelėsinių grybelių rūšimi – Monascus purpureus. Šio proceso metu ryžiai įgauna ryškiai raudoną spalvą ir, kas svarbiausia, juose susidaro biologiškai aktyvios medžiagos.
Pagrindinė veiklioji medžiaga, atsakinga už cholesterolio mažinimą, yra monakolinas K. Moksliniu požiūriu monakolinas K yra chemiškai identiškas lovastatinui – receptiniam vaistui, kuris buvo vienas pirmųjų statinų klasės preparatų, skirtų hipercholesterolemijai gydyti. Tai reiškia, kad vartodami raudonųjų ryžių papildą, jūs iš esmės vartojate mažos dozės statiną, tik pagamintą ne laboratorijoje, o fermentacijos būdu.
Veikimo mechanizmas yra gana paprastas: monakolinas K slopina kepenyse esantį fermentą (HMG-CoA reduktazę), kuris yra būtinas cholesterolio gamybai. Kai šio fermento veikla blokuojama, kepenys pagamina mažiau cholesterolio, todėl kraujyje sumažėja bendrojo ir „blogojo“ MTL cholesterolio koncentracija.
Kodėl gydytojai perspėja apie pavojus?
Nors vaistinėse šie preparatai parduodami be recepto, gydytojai kardiologai ir dietologai pabrėžia, kad savarankiškas gydymas gali būti pavojingas. Pagrindinė problema kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad augaliniai preparatai neturi šalutinio poveikio. Kadangi veiklioji medžiaga yra identiška vaistams, ji gali sukelti ir tuos pačius nepageidaujamus reiškinius.
Raumenų skausmai ir pažeidimai
Vienas dažniausių nusiskundimų vartojant tiek statinus, tiek raudonuosius ryžius, yra miopatija – raumenų skausmas, silpnumas ar mėšlungis. Sunkesniais, nors ir retais atvejais, tai gali progresuoti iki rabdomiolizės – būklės, kai raumenų audinys pradeda irti ir į kraują patenka medžiagos, galinčios pažeisti inkstus. Žmonės, kurie netoleruoja receptinių statinų dėl raumenų skausmų, dažnai bando pereiti prie raudonųjų ryžių, tačiau neretai patiria tuos pačius simptomus dėl tos pačios veikliosios medžiagos poveikio.
Kepenų veiklos sutrikimai
Kaip ir bet kurie kiti vaistai, veikiantys kepenų fermentus, raudonieji ryžiai gali apkrauti kepenis. Ilgą laiką vartojant dideles dozes be gydytojo priežiūros, gali padidėti kepenų fermentų kiekis kraujyje, kas rodo kepenų ląstelių pažeidimą. Pacientams, kurie jau turi kepenų problemų ar vartoja alkoholį, rizika yra dar didesnė.
Toksiškas šalutinis produktas – citrininas
Dar viena rizika, apie kurią vartotojai dažnai nežino, yra gamybos kokybė. Fermentacijos proceso metu, jei nesilaikoma griežtų gamybos standartų, kartu su naudinguoju monakolinu K gali susidaryti ir toksiškas šalutinis produktas, vadinamas citrininu.
Citrininas yra mikotoksinas, kuris gali pakenkti inkstams (nefrotoksiškumas). Nors Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai maisto papildų kokybei ir citrinino kiekiui, perkant abejotinos kokybės papildus iš trečiųjų šalių internetinių parduotuvių, kyla rizika įsigyti užterštą produktą. Tai viena iš priežasčių, kodėl gydytojai rekomenduoja rinktis tik patikimų gamintojų produktus, kurie yra notifikuoti ir patikrinti.
Sąveika su kitais vaistais ir maistu
Raudonieji mielių ryžiai gali pavojingai sąveikauti su kitais vartojamais preparatais. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl prieš pradedant vartoti šiuos papildus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Štai keletas svarbiausių sąveikų:
- Kiti statinai: Jei gydytojas jums jau paskyrė statinus (pvz., atorvastatiną ar rozuvastatiną), jokiu būdu negalima papildomai vartoti raudonųjų ryžių. Tai prilygtų dvigubai vaisto dozei ir dramatiškai padidintų šalutinių poveikių riziką.
- Greipfrutai ir jų sultys: Greipfrutuose esančios medžiagos blokuoja fermentus, kurie skaido statinus. Tai reiškia, kad vaisto koncentracija kraujyje gali pavojingai padidėti, sukeldama toksinį poveikį.
- Kraują skystinantys vaistai: Pastebėta, kad raudonieji ryžiai gali sustiprinti tam tikrų kraują skystinančių vaistų poveikį, todėl padidėja kraujavimo rizika.
- Antigrybeliniai vaistai ir antibiotikai: Tam tikri antibiotikai taip pat gali keisti monakolino K metabolizmą organizme.
Nauji Europos Sąjungos ribojimai dėl saugumo
Reaguodama į pranešimus apie šalutinius poveikius, Europos Komisija pastaraisiais metais sugriežtino taisykles dėl monakolino K kiekio maisto papilduose. Anksčiau papilduose buvo galima rasti 10 mg monakolino K, o tai prilygsta terapinei vaisto dozei. Dabar rekomenduojama ir dažniausiai leidžiama dienos dozė papilduose turi būti mažesnė nei 3 mg.
Šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti vartotojus nuo nekontroliuojamo didelių dozių vartojimo. Mažesnė dozė vis dar gali būti veiksminga mažinant cholesterolį, tačiau žymiai sumažina raumenų skausmų ir kepenų pažeidimų riziką. Visgi, net ir mažesnės dozės neturėtų būti vartojamos lengvabūdiškai.
Kam griežtai negalima vartoti raudonųjų ryžių?
Gydytojai išskiria kelias žmonių grupes, kurioms šie papildai yra griežtai draudžiami arba nerekomenduojami be specialios priežiūros:
- Nėščiosios ir žindančios moterys: Cholesterolis yra būtinas vaisiaus vystymuisi, todėl jo mažinimas nėštumo metu gali pakenkti kūdikiui.
- Vaikai ir paaugliai: Jaunesniems nei 18 metų asmenims šie papildai nerekomenduojami, nebent nurodė gydytojas dėl specifinių genetinių sutrikimų.
- Vyresni nei 70 metų asmenys: Senjorai dažnai vartoja daug kitų vaistų, be to, jų inkstų ir kepenų funkcija gali būti susilpnėjusi, todėl šalutinių poveikių rizika yra didesnė.
- Sergantys inkstų ar kepenų ligomis: Papildoma apkrova šiems organams gali pabloginti lėtines ligas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu pakeisti gydytojo išrašytus statinus raudonaisiais ryžiais?
Jokiu būdu nenutraukite gydytojo paskirtų vaistų savarankiškai. Jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrėte infarktą ar turite labai aukštą riziką, raudonųjų ryžių poveikis gali būti nepakankamas. Papildai dažniausiai tinka tik tiems, kurių rizika yra maža arba vidutinė ir kuriems dar nereikia stipraus medikamentinio gydymo.
Kiek laiko galima vartoti šiuos papildus?
Nors griežtų laiko apribojimų nėra, rekomenduojama reguliariai (kas 3–6 mėnesius) atlikti kraujo tyrimus, įskaitant kepenų fermentų tyrimus, kad įsitikintumėte, jog papildas nekenkia organizmui.
Ar raudonieji ryžiai veiksmingesni už Omega-3 riebalų rūgštis?
Tai skirtingo poveikio preparatai. Raudonieji ryžiai efektyviai mažina „blogąjį“ (MTL) cholesterolį. Tuo tarpu Omega-3 riebalų rūgštys (žuvų taukai) labiau veikia trigliceridus ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, tačiau MTL cholesterolio jos beveik nemažina. Dažnai šie papildai gali būti derinami, bet tik pasitarus su specialistu.
Kada geriausia gerti raudonųjų ryžių kapsules?
Dauguma cholesterolio organizme gaminasi nakties metu, todėl statinus ir raudonuosius ryžius paprastai rekomenduojama vartoti vakare, prieš miegą arba su vakariene.
Alternatyvūs būdai cholesterolio kontrolei be vaistų
Jei nusprendėte, kad raudonieji ryžiai jums netinka, arba norite sustiprinti jų poveikį, svarbu suprasti, kad joks papildas neatstos sveikos gyvensenos. Gydytojai pabrėžia, kad be mitybos pokyčių net ir geriausi vaistai nebus maksimaliai efektyvūs. Pirmiausia reikėtų peržiūrėti savo mitybos racioną – sumažinti sočiųjų riebalų (riebios mėsos, pieno produktų, sviesto) ir transriebalų (konditerijos gaminių, greito maisto) kiekį.
Į mitybą rekomenduojama įtraukti daugiau tirpių skaidulų, kurių gausu avižose, ankštinėse daržovėse, obuoliuose ir citrusiniuose vaisiuose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į augalinius sterolius ir stanolius, kurie natūraliai blokuoja cholesterolio pasisavinimą žarnyne. Fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę gali padėti padidinti „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekį, kuris veikia kaip organizmo valytojas.
Svarbiausia taisyklė – žiūrėti į raudonuosius ryžius ne kaip į stebuklingą ir visiškai nekaltą priedą, o kaip į rimtą preparatą, turintį realų biocheminį poveikį. Prieš pradedant vartoti bet kokius širdies veiklą ar kraujotaką veikiančius papildus, atlikite lipidogramą (cholesterolio tyrimą) ir pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų ir pasiekti geriausių rezultatų saugant savo širdį.
