Karštą vasaros dieną skirtingomis dangomis uždengtų stogų paviršiaus temperatūra gali smarkiai skirtis. Daug kas dėl to mano, kad pasirinkus tam tikrą dangą namuose savaime bus vėsiau arba šilčiau. Iš tiesų ryšys nėra toks tiesioginis. Patalpų temperatūrą lemia visa stogo konstrukcija – dangos spalva ir paviršius, ventiliacinis tarpas, šilumos izoliacija, sandarumas bei tinkamas mazgų įrengimas.
Vis dėlto stogo danga yra pirmasis sluoksnis, kurį veikia saulė, lietus, sniegas ir temperatūros svyravimai. Nuo jos savybių priklauso, kiek saulės energijos bus sugerta, kaip greitai įkaitęs paviršius atvės ir kokia šilumos dalis pasieks gilesnius konstrukcijos sluoksnius. Šiuo požiūriu plieninė danga turi svarbių pranašumų, tačiau geriausiai jie atsiskleidžia tada, kai tinkamai suprojektuotas visas stogas.
Daugiausia lemia ne medžiaga, o paviršiaus savybės
Saulės veikiamo stogo temperatūra pirmiausia priklauso nuo jo gebėjimo atspindėti spinduliuotę. Šviesūs paviršiai didesnę jos dalį atspindi, o tamsūs – sugeria. Dėl to tos pačios rūšies šviesi ir tamsi danga vasarą gali įkaisti nevienodai.
Reikšmę turi ne vien akimi matoma spalva. Skiriasi ir paviršių gebėjimas išspinduliuoti sukauptą šilumą. Šiuolaikinės plieninės dangos gali būti padengtos specialiais dažų ir apsauginių sluoksnių deriniais, kurie padeda sumažinti saulės šilumos sugėrimą. Dvi panašiai atrodančios skardos dėl skirtingų dangų gali turėti nevienodas šilumines savybes.
Plienitas.lt nuotrauka
Norint sumažinti stogo perkaitimą, verta tikrinti ne tik spalvos pavadinimą, bet ir gamintojo pateikiamus saulės spinduliuotės atspindžio bei šilumos spinduliavimo rodiklius. Pietų ir vakarų kryptimis orientuotoms stogo plokštumoms jie gali būti ypač aktualūs.
Plienas greitai įkaista, bet ir greitai atvėsta
Plienas yra geras šilumos laidininkas, todėl saulėje skardos paviršius gali įkaisti gana greitai. Kartais ši savybė vertinama kaip trūkumas, tačiau svarbu atsižvelgti į nedidelį dangos storį ir mažą jos šiluminę masę. Plienas nekaupia tiek daug šilumos kaip sunkesnės medžiagos, todėl sumažėjus saulės poveikiui gana greitai atvėsta. Tai gali būti privalumas vasaros vakarais. Sunki, per dieną daug šilumos sukaupusi danga gali ją ilgiau atiduoti konstrukcijai ir aplinkai, o skarda į temperatūros pokyčius reaguoja greičiau. Tinkamai įrengtas ventiliacinis tarpas padeda po danga esančią įšilusią oro masę pašalinti į išorę.
Dėl to teiginys, kad skardinis stogas namą visada labiau įkaitina, nėra tikslus. Karštas paviršius dar nereiškia, kad tokia pati temperatūra pasieks palėpę ar gyvenamuosius kambarius. Šilumos kelią turi sustabdyti vėdinamas tarpas ir izoliacinis sluoksnis.
Didžiausią darbą atlieka šilumos izoliacija
Kad ir kokia stogo danga būtų pasirinkta, ji pati neatstoja šilumos izoliacijos. Plonas plieno lakštas beveik nesulaiko šilumos, tačiau tokios funkcijos iš jo ir nesitikima. Pagrindinė dangos paskirtis – apsaugoti konstrukcijas nuo kritulių, vėjo ir kitų aplinkos veiksnių.
Patalpų temperatūrą daugiausia lemia izoliacijos storis, jos šilumos laidumo koeficientas, įrengimo vientisumas ir stogo sandarumas. Net storas izoliacijos sluoksnis veiks prasčiau, jeigu tarp plokščių ar vatos sluoksnių liks tarpų, o aplink gegnes, langus ir komunikacijų angas susidarys šilumos tiltelių. Žiemą netinkamai apšiltintas stogas išleis dalį patalpų šilumos, nepriklausomai nuo to, ar jis dengtas plienu, čerpėmis, ar kita medžiaga. Vasarą ta pati izoliacija lėtina saulės įkaitintos dangos šilumos patekimą į vidų. Būtent todėl dangą reikėtų rinktis kartu vertinant visą konstrukcinį sprendimą.
Ventiliacinis tarpas saugo nuo perkaitimo ir drėgmės
Po plienine danga įrengiamas vėdinamas oro tarpas atlieka kelias funkcijas. Įšilęs oras kyla aukštyn ir pasišalina per kraigo zoną, o vėsesnis oras patenka per karnizą. Taip dalis šilumos pašalinama dar jai nepasiekus izoliacinio sluoksnio. Oro judėjimas taip pat padeda šalinti po danga galinčią susidaryti drėgmę. Tai svarbu ne tik konstrukcijų ilgaamžiškumui, bet ir šiluminėms savybėms. Sudrėkusi izoliacija paprastai prasčiau sulaiko šilumą, o ilgalaikė drėgmė gali pažeisti medines konstrukcijas.
Ventiliacinio tarpo efektyvumą lemia jo aukštis, nepertraukiamas oro kelias ir tinkamai įrengtos įleidimo bei išleidimo angos. Jeigu tarpas užblokuotas izoliacija ar netinkamai sumontuotomis plėvelėmis, vien jo buvimas brėžinyje norimo rezultato nesuteiks.
Plieninės dangos pranašumas – sprendimų įvairovė
Plieninį stogą galima pritaikyti skirtingos architektūros ir paskirties pastatams. Galima rinktis įvairių profilių, spalvų ir apsauginių padengimų skardą, atsižvelgiant į stogo nuolydį, aplinkos sąlygas ir norimą šiluminį rezultatą.
Karščiui jautriame name galima rinktis šviesesnį arba daugiau saulės energijos atspindintį paviršių. Jeigu svarbi tradicinė pastato išvaizda, galima naudoti čerpes imituojantį profilį. Mažo nuolydžio ar moderniam stogui dažnai pasirenkama valcuojama arba kitokio profilio skarda. Visais atvejais reikia laikytis konkrečiam gaminiui nustatyto mažiausio stogo nuolydžio ir montavimo reikalavimų.
Plienas taip pat leidžia suformuoti palyginti lengvą stogo konstrukciją. Mažesnis dangos svoris reiškia mažesnę apkrovą gegnėms ir kitoms laikančiosioms dalims. Tai gali būti reikšminga renovuojant senesnį pastatą, tačiau konstrukcijų tinkamumą vis tiek turi įvertinti specialistas.
Žiemą tamsesnė danga namo neišgelbės
Kartais tamsi skarda pasirenkama tikintis, kad žiemą ji sugers daugiau saulės ir padės šildyti būstą. Lietuvos klimato sąlygomis toks poveikis nėra pakankamai patikimas. Šildymo sezonu dienos trumpos, saulė žemai, o stogą gali dengti sniegas. Be to, gerai apšiltinta konstrukcija turi neleisti dangos temperatūrai tiesiogiai veikti gyvenamųjų patalpų.
Žiemos komfortui svarbesnis tinkamas izoliacijos sluoksnis, sandarumas, drėgmės kontrolė ir šalčio tiltelių mažinimas. Dangos spalvą racionaliau rinktis vertinant vasaros perkaitimo riziką, architektūrą ir pastato aplinką, o ne tikintis reikšmingai sumažinti šildymo sąnaudas.
Montavimo klaidos gali panaikinti medžiagos pranašumus
Net kokybiška skardinė danga nepadės palaikyti komfortiškos temperatūros, jeigu bus netinkamai įrengti stogo sluoksniai. Suspausta arba su tarpais sudėta izoliacija, nesandari garo izoliacija, užblokuotas vėdinimo tarpas ir netinkamai įrengti kraigo mazgai gali lemti perkaitimą, šilumos nuostolius bei drėgmės kaupimąsi.
Svarbu pasirinkti ir tinkamus tvirtinimo elementus. Pažeista apsauginė skardos danga ar netinkamai įsukti sraigtai gali sudaryti sąlygas korozijai bei vandens patekimui į konstrukciją. Pjovimo metu susidariusias metalo drožles būtina pašalinti, nes paliktos ant paviršiaus jos gali rūdyti ir pažeisti apsauginį sluoksnį.
