Kas laikoma aukšta temperatūra vaikams?
Karščiavimu laikoma kūno temperatūra ≥38,0 °C, matuojant tiesiojoje žarnoje ar ausyje su tinkamai kalibruotu termometru. Pažastyje gautos reikšmės dažniausiai būna 0,3–0,5 °C mažesnės ir ne tokios tikslios. Temperatūra 38,0–38,5 °C – vidutinė, 38,6–39,4 °C – aukšta, ≥39,5 °C – labai aukšta. Svarbiausia vertinti ne tik skaičių, bet ir vaiko būklę: ar jis geria skysčius, šlapinasi, ar budrus, ar sugaunamas akių kontaktas, koks kvėpavimas ir odos spalva.
Kaip tiksliai pamatuoti temperatūrą?
- Termometras: rinkitės skaitmeninį; ausies termometrą naudokite tik teisingai įstatę į ausies kanalą. Bekontakčiai kaktos termometrai patogūs, bet jautrūs aplinkai – patvirtinkite rezultatą kitu metodu, jei skaičiai neįprasti.
- Matavimo vieta: kūdikiams iki 3 mėn. patikimiausia tiesioji žarna (su specialiu antgaliu ir apsauga), vyresniems – ausis ar pažastis (įvertinant paklaidą).
- Kada matuoti: prieš vaistą ir praėjus 30–60 min. po jo, kai norisi įvertinti poveikį; ne po karšto gėrimo ar aktyvaus judėjimo.
Dažniausios priežastys, kai nėra aiškių simptomų
„Temperatūra be židinio“ (angl. fever without source) reiškia, kad apžiūros metu nerandama akivaizdaus paaiškinimo. Žemiau – dažniausios situacijos pagal amžių ir aplinkybes.
Kūdikiams (0–3 mėn.)
- Virusinės infekcijos: adenovirusai, enterovirusai, RSV ankstyvose stadijose gali prasidėti tik karščiavimu.
- Bakterinės infekcijos: šlapimo takų infekcija (ŠTI), rečiau – bakteremija, pneumonija be kosulio, vidurinės ausies uždegimas be akivaizdaus skausmo. Šiame amžiuje bet koks ≥38,0 °C karščiavimas vertinamas rimtai, reikalinga gydytojo apžiūra tą pačią dieną.
Kūdikiai ir mažyliai (3–12 mėn.)
- ŠTI: dažna karščiavimo be simptomų priežastis, ypač jei vaikas vangus ar dirglus, sumažėja šlapimo kiekis.
- Rožinė (staigus bėrimas): 3–4 dienas aukšta temperatūra, vėliau – rausvas smulkus bėrimas be niežėjimo; pradžioje kitų simptomų nebūna.
- Vakcinacijos reakcija: subfebrilitetas ar aukštesnė temperatūra per 24–48 val. po skiepų. Jei temperatūra labai aukšta ar užsitęsia, kreipkitės į gydytoją.
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams
- Ankstyva virusinė kvėpavimo infekcija: pirmą parą gali būti vien karščiavimas; sloga ir kosulys prisijungia vėliau.
- Mononukleozė, parvovirusas B19, gripas: kartais prasideda vien karščiavimu ir silpnumu.
- ŠTI: dažnesnė mergaitėms; berniukams – įtariama esant simptomams ar anamnezėje buvusioms anomalijoms.
- Retesnės priežastys: autoimuninės, uždegiminės būklės (pvz., jaunatvinis idiopatinis artritas) ar onkologinės ligos dažniausiai lydi kiti požymiai (svorio kritimas, naktinis prakaitavimas) – vien karščiavimu pasireiškia retai, bet užsitęsus >7 dienoms būtina konsultacija.
Kada reikalinga skubi pagalba?
- Kūdikis <3 mėn. su ≥38,0 °C – kreiptis nedelsiant.
- Letargija, vangumas, sunku prabudinti, silpnas ar neįprastas verksmas, marmurinė ar melsva oda.
- Kvėpavimo sutrikimai: dažnas ar triukšmingas kvėpavimas, įtraukiamos krūtinės ląstos dalys, lūpų pamėlynavimas.
- Dehidratacijos požymiai: labai retas šlapinimasis, sausos gleivinės, įkritusios akys, verkiant – be ašarų.
- Kaklo rigidiškumas, jautrumas šviesai, traukuliai (įskaitant karštinius pirmą kartą).
- Karščiavimas >5 dienas arba pasikartojantis kasdien be paaiškinimo.
Ką daryti namuose, kol laukiate apžiūros?
- Skysčiai: siūlykite dažnai ir po truputį – vanduo, geriamieji rehidratacijos tirpalai. Kūdikiams – žindymas pagal poreikį.
- Aplinkos vėsa: kambario temperatūra apie 20–22 °C, lengvi drabužėliai, be „apklojimo“ keliais sluoksniais.
- Karščiavimą mažinantys vaistai: paracetamolis ar ibuprofenas pagal pakuotės amžiaus/masės nurodymus; nevartokite aspirino vaikams.
- Venkite alkoholio kompresų, intensyvaus trynimo, šalto dušo – tai gali būti pavojinga ir dirgina.
- Stebėjimas: kas 3–4 val. įvertinkite būklę, sekti šlapinimąsi, temperatūros kreivę, elgesį; užrašykite, kada ir kiek vaistų duota.
Kokias klaidas tėvai daro dažniausiai?
- Per dažnas matavimas ir vaistų kaitaliojimas be aiškaus plano – rizika perdozuoti.
- Per mažai skysčių ir „bijojimas“ žindymo – skysčiai padeda reguliuoti temperatūrą ir apsaugo nuo dehidratacijos.
- Automatinis antibiotikų prašymas – dauguma atvejų virusiniai; antibiotikai nepadės ir gali pakenkti.
- Diagnozė „dantys“ esant aukštai temperatūrai: dygimas gali kelti subfebrilitetą, tačiau nuolatinė ≥38,5–39 °C temperatūra dažniausiai turi kitą priežastį.
Kokius tyrimus gali skirti gydytojas?
Tyrimai priklauso nuo amžiaus, būklės, apžiūros radinių ir karščiavimo trukmės.
- Šlapimo tyrimas ir pasėlis: vienas svarbiausių vertinant karščiavimą be židinio, ypač kūdikiams ir mažoms mergaitėms.
- BKT su CRB/ENG: padeda atskirti virusinę ir bakterinę infekciją, įvertinti uždegimo mastą.
- Greitieji testai: gripo, SARS-CoV-2, streptokoko, mononukleozės – esant indikacijoms.
- Krūtinės ląstos rentgenograma: jei įtariama pneumonija, nors kosulio nėra arba jis minimalus.
- Kiti: ultragarsas (įtariant pilvo patologiją), kraujo pasėliai, jei įtariama bakteremija; ilgesnės trukmės atvejais – išplėstinis tyrimų planas.
Kaip ilgai gali tęstis temperatūra be kitų požymių?
Virusinėse infekcijose temperatūra dažniausiai trunka 2–4 dienas ir pamažu krenta. Jei aukšta temperatūra užsitęsia ilgiau nei 5 dienas arba prastėja bendra būklė, reikalinga pakartotinė konsultacija. Atsiminkite, kad sloga, kosulys ar bėrimas gali atsirasti vėliau – pirmos paros „tyla“ nereiškia, jog infekcijos nėra.
DUK
Ar turiu mažinti temperatūrą iki normos?
Tikslo – „36,6 °C“ – nėra. Svarbiausia – vaiko komfortas: jei jis vangus, skauda galvą, skauda raumenis – duokite karščiavimą mažinančių vaistų pagal amžių ir svorį. Jei vaikas žaidžia, geria skysčius, nebūtina agresyviai „numušti“ kiekvieno pakilimo.
Ar karštiniai traukuliai pavojingi?
Dažniausiai jie trumpi ir praeinantys, bet pirmą kartą patyrus būtina apžiūra. Padėkite vaiką ant šono, neįdėkite nieko į burną, stebėkite laiką ir kvieskite pagalbą, jei trunka ilgiau nei 5 min. arba kartojasi.
Ar galima maudyti vaiką, kai karščiuoja?
Trumpa šilto (ne šalto) vandens vonia ar dušas gali padėti komfortui, bet tai nėra būtinas karščiavimo mažinimo metodas. Svarbiausia – skysčiai ir poilsis.
Kada įtarti šlapimo takų infekciją?
Kai karščiavimas be židinio tęsiasi, vaikas neramus, sumažėja šlapinimasis, kartais – nemalonus šlapimo kvapas ar skausmas šlapinantis (vyresniems). Reikalingas šlapimo tyrimas.
Ar dantų dygimas gali sukelti 39–40 °C?
Neįprasta. Dygimas gali didinti jautrumą ar temperatūrą iki ~37,8 °C. Aukšta temperatūra dažniau susijusi su infekcija – kreipkitės į gydytoją.
Kasdieniai žingsniai, padedantys ramiai suvaldyti situaciją
Paruoškite „mini planą“: patikimas termometras, skysčiai pagal amžių, karščiavimą mažinantis vaistas su doze pagal svorį, užrašų lapas laikams ir temperatūroms, šeimos gydytojo kontaktai. Stebėkite vaiką kaip visumą, ne vien skaičių termometre. Daugeliu atvejų karščiavimas be simptomų – laikinas ir išsprendžiamas namų priežiūra bei gydytojo rekomendacijomis, tačiau budrumas ir žinojimas, kada kreiptis pagalbos, yra geriausia apsauga.
